- kniūpoti
- kniū́poti vksm.
.
.
kniūpoti — kniūpoti, o, ojo intr. klūpoti, veidą nulenkus prie žemės: Motė kniūpojo melsdamos J. Ko tu rūpestingas, nuliūdęs kniūpai? J. Po pakasynų pati arba vyras, viens iš artimiausių velionio giminių, sėdėdavę arba kniūpodavę rytais vakarais pas jos… … Dictionary of the Lithuanian Language